Parengė: gyd. Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė, gyd. Rūta Breivienė, gyd. Miglė Semėnaitė, gyd. Diana Žilovič, gyd. dietologė ir sertifikuota žindymo konsultantė IBCLC Barbora Jarašūnė Recenzavo: prof. Meilė Minkauskienė
ANATOMIJA
Kepenys – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios, kiek mažesnės kairiosios, uodeginės ir kvadratinės skilčių. Kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų.
• Kepenys gamina tulžį, kurią latakais išskiria į dvylikapirštę žarną. Tulžis kaupiama tulžies pūslėje. Valgio metu ar po jo tulžis išsiskiria iš tulžies pūslės ir patenka į žarnyną.
• Į kepenis veninis kraujas ateina iš pilvo ertmėje esančių virškinimo organų. Kepenyse vyksta daug įvairių medžiagų apykaitos procesų – baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų junginių sintezė arba skaidymas, detoksikacinės reakcijos, gaminami kraujo krešumo faktoriai.
• Kepenys atlieka ir kraujo telkinio funkciją – taip reguliuojamas cirkuliuojančio kraujo kiekis
Tulžies pūslė – ertminis kriaušės pavidalo virškinamojo kanalo organas, kuris guli kepenų apatiniame paviršiuje. Tulžies pūslėje kaupiasi kepenų gaminama tulžis. Tulžis – žalsvai gelsvas sekretas, kuriame gausu pigmentų, tulžies rūgščių, cholesterino, mucino, mineralinių medžiagų ir kt. Per parą pasigamina apie 1 litras tulžies. Jos šarminis sekretas neutralizuoja rūgštų skrandžio turinį ir slopina jo veikimą. Tulžis yra svarbi riebalų virškinime, ji skaido didelius riebalų lašus į mažesnius, o juos dėl nedidelio dydžio nesunkiai virškina specialūs fermentai – lipazės. Be to, tulžies rūgštys skatina žarnų peristaltiką, kovoja su mikrobais, padeda vitaminams A, D, E, K rezorbuotis žarnyne.
Kas yra Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Tai išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl nėščiosios kūne atsiradusių pokyčių sutrinka jos kepenų veikla – tulžies rūgščių apykaita.
Pakitus kepenų veiklai sutrinka tulžies nutekėjimas, tulžies kapiliarai išsiplečia, juose padidėja spaudimas ir tulžies sudedamosios dalys patenka į limfinius kapiliarus ir per limfą pasiekia kraują, su kuriuo yra išnešiojamos po visą organizmą, taip per placentą pasiekdamos ir vaisių.
Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį. Tai dažniausias šios ligos simptomas, kuris praeina po gimdymo.
Kokia šios ligos kilmė?
Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos gali turėti hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai
Hormonai
Manoma, kad padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, kurių metu perdirbamos įvairios medžiagos. Viena iš tų medžiagų – tulžies druskos. Pastebėta, kad dėl didesnio hormonų fono, intrahepatinė cholestazė dažniau pasitaiko moterims besilaukiančioms dvynių ar trynių.
Genetiniai veiksniai
Pastebėta, kad ši liga turi šeiminį polinkį, be to, didelė pasikartojimo rizika ir kito nėštumo metu. Moterims, kurių mamos ar seserys turėjo cholestazę, rizika atsirasti šiam sutrikimui nėštumo metu taip pat didesnė.
Aplinkos veiksniai
Nėščiųjų cholestaze dažniau serga moterys iš Šiaurės Amerikos ir Skandinavijos.
Kokie pokyčiai įvyksta nėštumo metu?
Sutrikus kepenų funkcijai, moters kraujyje padaugėja tulžies rūgščių, kurios praeina placentos barjerą ir patenka į vaisiaus organizmą, amniono skystį. Patekusios į vaisiaus kraują, tulžies rūgštys gali nukeliauti į kitus audinius ir ten kauptis. Manoma, kad susikaupusios tulžies rūgštys gali sukelti staigią vaisiaus žūtį. Staigios vaisiaus žūties priežastis nėra visiškai aiški, tačiau literatūroje nurodoma, kad smarkiai padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija vaisiaus audiniuose gali sukelti vaisiaus širdies ritmo sutrikimą ar placentos kraujagyslių spazmą (tokiu būdu sutrikdoma vaisiaus kraujotaka). Vaisiaus žūties rizika didėja augant tulžies rūgščių kiekiui motinos kraujyje. Ši rizika žymiai padidėja, kai TR yra ≥100 µmol/l bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Taip pat pastebėta, kad padidėjęs tulžies rūgščių kiekis moters kraujyje gali sukelti padidėjusią oksitocino receptorių gamybą gimdos raumenyse.
Oksitocinas tai hormonas, kuris skatina gimdą susitraukti. Oksitocinas yra labai svarbus gimdymo procesui. Būtent dėl padidėjusio šių receptorių kiekio įtariama, kad intrahepatinė cholestazė gali sukelti ir priešlaikinį gimdymą.
Kokie ligos požymiai?
Pagrindinis intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis – niežulys. Tipiniu atveju (80 proc.) jis pasireiškia antrąjį ir trečiąjį trimestrą (dažniausiai po 28-osios nėštumo savaitės), retesniais atvejais (20 proc.) – pirmąjį trimestrą
Niežulys
- Svarbu paminėti, kad bėrimai odoje nėra būdingi. Ant odos galima stebėti tik nusikasymo žymes.
- Niežulio intensyvumas gali būti įvairus – nuo nežymaus iki labai intensyvaus ir net varginančio.
- Dažniausiai niežti padų ir delnų srityse, nors kartais pasitaiko ir viso kūno niežulio atvejų.
- Niežulys gali varginti nuolatos. Kai kurioms moterims niežulys sustiprėja naktį, dėl to gali sutrikti miegas, pablogėti nuotaika, suprastėti dėmesio koncentracija
- Svarbu paminėti, kad niežulys gali atsirasti ankščiau nei kraujo laboratorinių tyrimų pakitimai.
Gelta
Gelta – tai pageltusi oda ir akių odenos. Gelta pasireiškia ganėtinai retai, apie 10-20 proc. atvejų. Ji pasireiškia kraujyje padidėjus kepenyse gaminamo bilirubino kiekiui, kai rodikliai viršija 34 μmol/l. Svarbu paminėti, kad gelta gali pasireikšti tik akių odenos (akių baltosios dalies) pageltimu.
Kiti požymiai
Itin retai gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, apetito stoka, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, šlapimo ir išmatų pokyčiai (šlapimas patamsėja, o išmatos pašviesėja). Išskirtinis ir labai dažnas intrahepatinės nėščiųjų cholestazės požymis – staigi simptomų baigtis po gimdymo. Visgi, retais atvejais simptomai gali tęstis ir pagimdžius.
Kaip nustatoma INC?
INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pagrindinis pacientės skundas, kai skiriami kraujo tyrimai – niežulys. Nors dažniausiai niežulys vargina rankų, padų ir pilvo odos sritis, jis taip pat gali būti ir labai nežymus, pasireiškiantis kitose kūno vietose. Kiti (retesni) požymiai, kuomet galima įtarti ir diagnozuoti INC: gelta, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas, balkšvos išmatos. Pasireiškus skundams, iškart atliekami kraujo tyrimai (atliekami ryte – nevalgius ir negėrus skysčių):
- Tulžies rūgštys (pagrindinis kraujo tyrimas)
- Kepenų fermentai (AST, ALT, LDH)
Šie tyrimai kartojami periodiškai, siekiant stebėti ir vertinti skiriamo gydymo efektyvumą, ligos eigą.
Gydymo principai
Pagrindinis INC gydymo tikslas – sumažinti simptomus ir nėštumo komplikacijų riziką. Pirmiausia, pacientėms akcentuojama mitybos korekcijos svarba. Sveika ir subalansuota mityba mažina išskiriamą tulžies rūgščių kiekį, todėl tai, iš esmės, yra vienas iš gydymo metodų. Pagrindinis ir labai svarbus vaistas, skiriamas INC gydymui – ursodeoksicholio rūgštis. Tai preparatas, kuris mažina kepenų fermentų kiekį, gerina tulžies tekėjimą kepenyse, mažina niežulį. Svarbu tai, kad naudojant šį vaistą mažėja perinatalinės nėštumo baigties tikimybė, t.y., mažėja vaisiaus pažeidimo, mirties rizikos bei didėja šansas, kad nėštumas bus sėkmingas, vaisius išnešiotas. Šio vaisto dozavimą koreguoja gydytojas, atsižvelgiant į pacientės skundus, simptomų pasireiškimo laiką (pvz., vakaras, naktis), tulžies rūgščių kiekį kraujyje. Remiantis įvairiais tyrimų duomenimis nuatatyta, kad laikantis mitybos rekomendacijų ir vartojant skirtą gydymą, niežulys sumažėja iki 60-85 %, o visiškai išnyksta iki 41% pacienčių.
SVARBU: ursodeoksicholio rūgštis yra saugi, kadangi neturi žalingo poveikio vaisiui ir naujagimiui. Kartais, esant sunkiai ligos eigai, gali būti skiriami ir papildomi vaistai.
Pagrindinės maitinimosi rekomendacijos
Valgymo režimas
- Valgykite reguliariai, stenkitės suplanuoti dienos valgymus ir jų nepraleisti.
- Valgymo režimą turėtų sudaryti trys pagrindiniai valgymai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) bei 2 (galimi ir 3) užkandžiai tarp jų. Venkite neplanuotų užkandžių.
- Valgykite lėtai, gerai sukramtant, nedideliais kąsniais.
Skysčiai
- Rinkitės nesaldintus gėrimus (negazuotą vandenį, nesaldintas arbatas).
- Įprastai rekomenduojama išgerti apie 8-12 stiklinių vandens per dieną. Kiekvienos moters skysčių poreikis yra skirtingas – jis priklauso nuo moters sudėjimo, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros. Siekiant nustatyti, ar išgeriate pakankamai skysčių, įvertinkite, ar reguliariai šlapinatės, ar nedžiūsta liežuvis ir lūpos.
- Vandenį galite paskaninti šviežiai spaustomis citrinos sultimis.
- Venkite vaisių sulčių (ypač ruoštų pramoniniu būdu) bei vaisių kokteilių.
- Griežtai ribokite visus gaiviuosius gėrimus, girą, energinius gėrimus, tiek su cukrumi, tiek su dirbtiniais saldikliais.
- Griežtai nevartokite jokių alkoholinių gėrimų.
Maisto gamybos būdai
- Kaip įmanoma dažniau rinkitės šviežią, namuose ruoštą maistą.
- Rekomenduojami gamybos būdai: virimas, gaminimas garuose, troškinimas, kepimas orkaitėje (be apskrudinimo) ar konvekcinėje krosnelėje.
- Venkite kepto riebaluose, gruzdinto, atviroje ugnyje (ant grotelių ar iešmo) kepto maisto.
- Venkite rūkytų, sūdytų, vytintų, konservuotų, marinuotų gaminių.
- Venkite labai šalto ir labai karšto maisto. Nerekomenduojami gėrimai su ledukais, ledai arba itin karštas maistas.
Kruopos, duona ir kiti angliavandenių šaltiniai
- Rekomenduojama bent kartą per dieną suvalgyti virtų kruopų – kaip atskirą patiekalą ar garnyrą.
- Rinkitės lėtai įsisavinamus, gausius skaidulų, mažo glikeminio krūvio angliavandenių šaltinius: neperdirbtus grūdus (avižas, grikius, ruduosius ryžius, bolivinę balandą, speltą, bulgurą, miežines kruopas ir kitus), visadalių grūdų („pilno grūdo“) miltus ir jų gaminius be pridėtinio cukraus.
- Jeigu turite galimybę, rinkitės ekologiškas kruopas ir miltus bei jų gaminius.
- Venkite rafinuotų miltų gaminių (baltos duonos ir kitų kepinių).
- Bulves rekomenduojama valgyti virtas, venkite keptų bulvių ir tarkuotų bulvių patiekalų.
Daržovės
- Daržoves rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną.
- Jeigu turite galimybę, rinkitės sezonines vietines ekologiškai augintas daržoves.
- Į kasdieninį racioną įtraukite bent kelių skirtingų spalvų daržoves: oranžines (pvz., morkas, moliūgus, saldžiąsias bulves), žalias (pvz., įvairių rūšių salotas, špinatus, burokėlių lapus, kopūstus, Briuselio kopūstus, brokolius, agurkus, salierus, smidrus, cukinijas, avokadus ir kitus), raudonas (pvz., pomidorus, paprikas, burokėlius, ridikėlius), baltas (pvz., svogūnus, česnakus, porus, kalafiorus).
- Naudingos raugintos daržovės (kopūstai, agurkai, burokėliai).
- Jei neturite šviežių daržovių – rinkitės šaldytas.
- Venkite marinuotų, konservuotų daržovių.
Ankštinės kultūros
- Rekomenduojama vartoti ankštines kultūras (pupeles, lęšius avinžirnius) bent kelis kartus per savaitę, tai – puikus baltymų šaltinis.
- Jeigu turite galimybę, rinkitės ekologiškus ankštinius augalus.
- Jeigu perkate konservuotus – ieškokite pakuočių be BPA.
- Venkite sojos ir jos gaminių.
Vaisiai
- Vaisius rekomenduojama vartoti kelis kartus per dieną.
- Vaisius galima pakeisti uogomis – vieną vaisių atitinka stiklinė (200 ml) uogų.
- Jeigu turite galimybę – rinkitės sezoninius, vietinius, ekologiškai augintus vaisius ir uogas.
- Puikiai tinka šaldyti vaisiai ir uogos be pridėtinio cukraus.
- Jei nėra šviežių ar šaldytų vaisių – rinkitės džiovintus (be pridėtinio cukraus). Mirkytos džiovintos slyvos, abrikosai, figos ir kiti gali padėti užtikrinti reguliarų tuštinimąsi.
- Venkite konservuotų ar cukrumi apdorotų džiovintų vaisių.
Mėsa, žuvis
- Rekomenduojama rinktis neriebius baltymų šaltinius (vištieną, kalakutieną, jautieną, žvėrieną).
- Jeigu turite galimybę, rinkitės ekologišką mėsą bei žuvį.
- Venkite paniruotų (apvoliotų džiūvėsėliuose) mėsos ar žuvies gaminių
- Venkite perdirbtos mėsos gaminių (dešros, dešrelių, kumpių, vytintos, sūdytos mėsos ir žuvies).
- Venkite mėsos ir žuvies konservų.
Pieno produktai
- Jeigu turite galimybę, rinkitės ekologiškus pieno produktus.
- Naudingiausi – fermentuoti pieno produktai (kefyras, natūralus nesaldintas jogurtas, pasukos, rūgpienis).
- Pieno produktus rinkitės iki vidutinio riebumo: pienas/kefyras/jogurtas/pasukos 2,5 proc., varškė iki 9 proc., liesesnius sūrius – varškės, rikotos, mocarelą.
- Venkite didelio riebumo pieno produktų (grietinės, grietinėlės, sviesto, riebių fermentinių sūrių).
Riebalų šaltiniai
- Per dieną reiktų suvalgyti iki 2-3 šaukštų aliejaus (skaninant košes, salotas, troškinius).
- Geriausias pasirinkimas: nekaitintas ypač tyras alyvuogių aliejus, taip pat rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų, moliūgų sėklų ir kiti aliejai.
- Rekomenduojama į racioną įtraukti riešutų (graikinių, migdolų, karijų ir kitų) ir sėklų (linų sėmenų, chia, kanapių, moliūgų ir kitų).
- Jeigu turite galimybę, rinkitės ekologiškus riešutus ir sėklas.
- Venkite didelio kiekio sviesto.
- Atsisakykite riebios grietinės, majonezo, riebių padažų, margarino, tepių riebalų mišinių.
- Griežtai venkite „transriebalų“ (etiketėse žymimi kaip: „iš dalies hidrinti“, „dalinai hidrolizuoti“ riebalai): daugiausia jų yra greito maisto ir pramoniniuose konditerijos gaminiuose, ilgai galiojančiuose pusfabrikačiuose.
Druska ir prieskoniai
- Maistą sūdykite saikingai.
- Rinkitės joduotą druską.
- Rinkitės prieskonines žoleles ir kitus natūralius prieskonius be druskos.
- Venkite prieskonių mišinių su skonio stiprikliais ir druska, sultinio kubelių.
Vengtini produktai
- Venkite perdirbtų gaminių su dideliu pridėtinio cukraus kiekiu, saldikliais, konservantais, maisto priedais (pvz., gaivieji gėrimai, saldainiai, ledai su glaistais, bulvių traškučiai, pyragaičiai).
- Venkite greito maisto ir pusgaminių (žuvų pirštelių, šaldytų koldūnų, greito paruošimo košių ir sriubų).
- Venkite riebaluose virto maisto (pvz., spurgų, čeburekų, keptos duonos, traškučių).
- Venkite didelio kiekio kofeino. Rekomenduojama rinktis filtruotą arba aparatu ruoštą kavą (ne plikytą puodelyje). Saugu išgerti 2 puodelius aparatu ruoštos arba 1 puodelį filtruotos kavos per dieną.
Saldumynai
- Venkite saldumynų bei cukrumi saldintų patiekalų.
- Desertui rinkitės kelias skilteles juodojo šokolado (ne mažiau 70 proc. kakavos), vaisius, nesūdytus riešutus ir sėklas, kepinius iš pilno grūdo miltų, neriebius jogurto, varškės desertus.
Papildai
- Dėl papildų vartojimo visuomet reikalinga pasitarti su gydančiu gydytoju.
- Jei moters mityba nevisavertė, tikslinga skirti multivitaminų papildus nėščiosioms.
- Jei nėščioji neturi galimybės vartoti pakankamo kiekio skaidulingo maisto, mitybai praturtinti gali būti rekomenduojami maistinių skaidulų preparatai (pvz., balkšvųjų gysločių luobelės, linų sėmenys ar kt.)
- Esant ankstyvai INC formai gali sutrikti riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) pasisavinimas ir pasireikšti jų stokos klinika – tokiu atveju skiriami tinkamos farmacinės formos šių vitaminų papildai.
- Natūralūs žolelių papildai (kiaulpienės, margainio ar kiti preparatai) vartojami tik pasitarus su gydytoju.
Esant mažam apetitui, pykinimui, vėmimui, viduriavimui, sutrikusiam valgymui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją gastroenterologą ir / arba dietologą.
Traukiant pieną rankomis, rudasis laukelis, apie 1,5 cm nuo spenelio, apimamas nykščiu ir smiliumi. Spaudžiama gilyn link krūtinės ląstos (netampant ir nežalojant paties spenelio), pamažu keičiant pirštų padėtį, kad būtų ištuštinami visi pieno latakai. Stimuliuojama 10-15 minučių. Jeigu nepavyksta ar kyla klausimų – nesidrovėkite prašyti akušerių pagalbos pogimdyviniame skyriuje. Jeigu traukimo rankomis nepakanka, dėl pientraukio pasirinkimo ir jo pritaikymo tikslinga pasitarti su ligoninės laktacijos konsultante. Tokiais atvejais rekomenduojami dvigubi elektriniai pientraukiai. Rankiniai pientraukiai nėra tinkami pradinei pieno gamybos stimuliacijai. Traukiant pientraukiu svarbu laikytis gamintojo instrukcijų. Jei kūdikis vangus, greitai pavargsta žįsdamas, galima naudoti papildomą krūtų kompresijų (suspaudimų) techniką. Ji gali padidinti iš krūties suvalgomo pieno kiekį bei pieno gamybos stimuliaciją. Paprašykite, jog šį manevrą pademonstruotų laktacijos konsultantė.
Kai naujagimis prabunda pats ir rodo alkio požymius ne rečiau nei kas 3 valandas, žindymo metu gerai apžioja krūtį, stipriai traukia pieną ir girdimas rijimo garsas bei pakankamai auga naujagimio svoris, galima palaipsniui mažinti pieno nutraukinėjimą, primaitinimą nutrauktu pienu ar mišiniu.
Kaip padėti sau ir naujagimiui:
- Lytėjimo kontaktas (prisilietimai oda prie odos) – kaip įmanoma greičiau po gimdymo, kaip įmanoma ilgiau.
- Pirmasis žindymas turėtų įvykti per pirmąją valandą po gimimo.
- Duoti naujagimiui krūtį kai tik pastebimi alkio požymiai (liežuvio kaišiojimas, lūpų laižymas, rankų čiulpimas).
- Kartais gali tekti pažadinti naujagimį, jei jis nerodo alkio požymių. Naujagimis turėtų žįsti kas 2-3 valandas.
- Žindymo metu rekomenduojama spustelėti krūtį tam, kad padidėtų pieno tėkmė.
- Atkreipti dėmesį į efektyvaus žindymo požymius – žindant naujagimį turi girdėtis rijimo garsas, naujagimis turėtų žįsti bent 10-15 min.
- Maitinti naujagimį papildomai nutrauktu pienu ar pieno mišiniu, kol naujagimis pradės žįsti efektyviai.
Indrė
Su nėščiųjų cholestaze teko susidurti dviejų nėštumų metu. Pirmo nėštumo metu ji buvo visiškai netikėta, simptomus pažinau ne iš karto. Vargino didesnis kojų neramumas nei niežulys, todėl iškart maniau, kad tai neramių kojų sindromas. Po dviejų savaičių, atsiradus pykinimui ir geltaidiagnozuota cholestazė. Jau kitą dieną gimdymas buvo sužadintas ir 38 savaitę gimė sveikas berniukas. Niežulys dingo tą pačią dieną. Antro nėštumo metu kas 2 savaites profilaktiškai atlikau tulžies rūgšties tyrimus nuo 20 nėštumo savaitės. 30 savaitę pajutau nežymų pėdų niežulį, prasidėjo cholestazė. Tąkart simptomai buvo visai neryškūs. Skirtas gydymas ir nuolatinis stebėjimas. Ginekologai rekomendavo griežtą dietą, tačiau konkrečių patarimų nedavė. Tas laikotarpis buvo sunkus dėl nežinomybės, kiek mityba turi įtakos vaiko ir mano būklei. Kreipiausi į gydytoją dietologą, gavau puikias rekomendacijas, pasijutau geriau. Fizinė savijauta taip pat buvo žymiai geresnė nei pirmo nėštumo metu. Tik epizodiškai atsirasdavo pykinimas ir kelis kartus stiprūs kojų niežulio epizodai. Vartojau vaistus, lankiausi dienos stacionare iki 38+5 savaičių. Tada vėl buvo sužadintas gimdymas ir gimė sveika mergaitė. Niežulys tęsėsi dar vieną parą. Pirmo nėštumo metu cholestazė buvo labai netikėta, todėl nespėjau jos „išsigąsti“. Antro nėštumo metu nuo pat pradžių nerimavau, ar cholestazė kartosis ir kaip seksis ją gydyti. Noriu paskatinti mamas, kurios susiduria su šia būkle, nebijoti ir būti atsakingomis – stebėti save, kreiptis pagalbos, tikėti geriausiu ir laukti sveikų vaikučių.
Eglė
Cholestazę turėjau du kartus: su pirmu ir trečiu nėštumu. Pamenu, kai būdama 33 savaičių, naktį pabudau kankinama didžiulio delnų ir pėdų niežulio. Paskambinau ryte į kliniką. Daktarė iš karto nustatė cholestazę, turėjau daryti kraujo tyrimus kas savaitę, stebėjo mano vaikelį. Panašiai buvo ir su trečiuoju nėštumu. Kai laukiausi pirmojo, gyvenau Londone, ten negavau jokių rekomendacijų dėl mitybos. Vaistų irgi nesiūlė. Tačiau Lietuvoje išrašė vaistų, kuriuos vartojant niežulys dingo, o ir skausmas dešinėje, šonkaulių viršuje apmažėjo. Daug daržovių, jokio riebaus maisto, sveikieji angliavandeniai, mažai riebių pieno produktų – tokia buvo akušerės rekomendacija. Taip pat padėjo skysčiai, o kūną tepiau riebiais kūno kremais! Abu vaikai gimė sveiki ir laimingi. Pirmasis gimė 37-ą savaitę, ir teko įdėti šiek tiek daugiau pastangų, kol žindymas tapo sklandus. Su trečiuoju vaiku, kuris gimė išnešiotas, žindymas ėjosi puikiai, cholestazė neturėjo jam jokios neigiamos įtakos.
