Kardiologija

Dar viena klastinga liga – aterosklerozė. Tai nepastebimai prasidedanti ir dažniausiai be jokių simptomų besivystantisisteminė kraujagyslių sienelės liga, pažeidžianti gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Aterosklerozės išsivystymui įtakos gali turėti padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija), cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, nutukimas, fizinio krūvio trūkumas, amžius, lytis (dažniau šia liga serga vyrai), paveldimumas. Nepastebimai progresuojantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas nulemia aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Dažniausiai jos randamos širdies raumenį maitinančiose koronarinėse (vainikinėse) arterijose. Aterosklerozinė plokštelė gali augti daugelį metų, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Šis procesas vadinamas aterotromboze. Jeigu aterosklerozė progresuoja dešimtmečiais, trombas gali susiformuoti vos per keliolika minučių ir grėsti tokiomis pavojingomis komplikacijomis, kaip miokardo infarktas, paralyžius ir galvos smegenų insultas, aortos išsiplėtimas ir kt. Dažniausiai aterosklerozė sukelia koronarinių (vainikinių) arterijų pažeidimus, todėl dažniausia jos komplikacija – koronarinė širdies liga. Tai būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas. Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, dažniausiai stipraus fizinio ar emocinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač į kairę ranką, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą. Tokie priepuoliai vadinami krūtinės angina (stenokardija). Kartais jie gali ištikti ir esant ramybės būsenoje, ypač ankstyvą rytą. Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo – tai besivystančio infarkto požymiai. Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, kartais vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje. Dėl to dažnai žmonės uždelsia kreiptis į specialistą dėl gydymo, todėl negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo ir gali ištikti staigi mirtis. NORINT laiku diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas bei užkirsti kelią jų progresavimui ir grėsmingoms komplikacijoms, labai svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją kardiologą atlikti profilaktinius širdies tyrimus. Vyresniems nei 40 metų žmonėms sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus būtiną atlikti kasmet. Specialistai taip pat primena, kad pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė – rizikos veiksnių koregavimas. Laiku tikrinant sveikatą ir ja besirūpinant, galima išvengti tokių pavojingų ligų, kaip koronarinė (išeminė) širdies liga, insultas, miokardo infarktas ir prailginti savo gyvenimo trukmę. Nors kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – amžius, lytis, paveldimumas – deja, nuo mūsų nepriklauso, net ir jų įtaką galima sumažinti, keičiant savo įpročius ir neleidžiant rizikos veiksniams išprovokuoti ligos. Dauguma rizikos veiksnių susiję su neteisingu mūsų gyvenimo būdu – netinkama mityba, nepakankamu fiziniu aktyvumu, žalingais įpročiais, nuolatine nervine įtampa, nemokėjimu atsipalaiduoti. Kai kurie rizikos veiksniai – padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, diabetas, krešėjimo faktoriai – gali būti nustatomi tik laboratoriniais ar instrumentiniais metodais. Gydytojai kardiologai, atlikę būtinus tyrimus, turintiems rizikos veiksnių žmonėms pateikia naudingų rekomendacijų apie gyvensenos, mitybos ir kitus įpročius. Kai kuriems veiksniams nugalėti pakanka tik paties žmogaus pastangų, kitiems (diabetui, hipertenzijai, dislipidemijai (padidėjęs cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų kiekis kraujyje ar sutrikęs jų santykis) įveikti skiriamas medikamentinis gydymas. Įgimtų širdies ydų ar įgytų širdies ligų (vožtuvų ligų, vainikinių arterijų, perikardo ligų) gydymui gali būti pasitelkiamos ir širdies operacijos. Dažniausios jų – vainikinių širdies arterijų šuntavimo, širdies vožtuvų rekonstrukcijos ir vožtuvų protezavimo bei įgimtų širdies ydų korekcijos operacijos.